rietas

ríetas sm. (1) 1. ppr. pl. SD¹163,185, B728, Sut, I, K, TŽI362, RtŽ šlaunis, kulšis, staibis: Ar iššildei rietus svetima procia? J. Rietas išsiplėtęs B. Ploni ríetai KI195. Varlės ríetas KI471. Šios mergelės ilgi ríetai Prk. Tas vaikas storas buvo: ríetai kelnėse n'įsiteko Jrb. Mun netinka ans: vieni ríetai, ilgiausis toks Als. Iš pakulų mama išaus liūb anai kelnes – cielą savaitę ríetai kruvini būs Lks. Neliūb tie keliai pliki būti, i reik tokiais eiti, kam ten plikais ríetais Sd. Žinai, ka šiltai, blauzdos, ríetai nešala: antsivilk ir eik Trk. Užsisek ilgesnį sijoną – ríetus nušalsi Skr. Užsidenk ríetus, nevala! Všv. Krimtantį kąsnį su ríetais sugavo Pln. Šildo ríetus priš saulę Palango[je] – ko anam trūksta Krš. Įsikibk į rietą ir nepaleisk vyro į karčemą Šts. Skeltu rietu yr pieno duodanti karvė, o šukos (šonkauliai) didelės – smetoninga Šts. Iš ríetų ritas atsigulę: stipresnis parmeta Varn. Aš kelsiu pietus, kelsiu didžius pietus ir sudraskysiu senio žvirblio rietus (d.) Sln. Mano pati su mankietais, o aš nabagas nuogais rietais LTR(Šk). Aš bėgau, kad padust galėjau, o tas da ir kuiną tarp ríetų apsižergęs tris kartus tik švyst, švyst, švyst, mane ėmęs ir pralenkė MitI88. Mertynas turėjo sau iš rietų da po stukį mėsos išsipjaut ir smakui į nasrus įsmogt BsPI107. Abrozo auksina buvo galva, krūtys ir rankos sidabrinos, pilvas ir rietai varini arba skaisti DP581. Muno arklio kaip žvirblio sukibę rietai Lk. Paršus taip nupenėjo, kad ríetai sukibę Krkl. Ríetai kaip bitinai (stori) Nt. Jo vienas ríetas kaip mano visas liemuo Skr. Tai telyčia: ríetai kai išdrožti! Jrb. Duona išsižergė kaip Daratės ríetai Mžk. Baltosios lelijos šaknys kaip tamstos ríetas Lk. Medukai drūktesni kaip ríetai kitąsyk Krg. Rietelis SD¹185. Ana (mergaitė) yr dideliai riebi – rietùkai sueina Pln. Svirplio rietùkai tęvesni kaip žiogo, ale vis tiek anie šoka sprykt, sprykt Štk. | prk.: Ta lenta yra dvišakumuota – eita į du ríetu Pln. ^ Broliai seserys! Rietai tešmenys! (artimos giminystės pašiepimas) Ggr. Parodyk kelią! – Griebk pagal rietus ir atrasi kelį Šts. Gausi skleisti rietus, rasi duos pietus (jei padirbėsi, laimėsi) Krtn. Pliki rietai! (pamėgdžiojamas gaidžio giedojimas) Slm. Terpu ríetų gojun! (pamėgdžiojamas gaidžio giedojimas) Sn. Atmesk vieną rietą, atmesk antrą rietą, įstatyk vidurin pūkuotą (arklio kinkymas) LTR(Pn). Į bažnyčią eidamas, ką pirma imi tarp rietų? (slenkstį) Jrg. Ar nori tarp rietų šutyto? (sūrio) PrLXVII32. Tarp rietų šutęs – išsmukęs (kiaušinis) Jrg(Ukm, Pn). Kuom mus čestuisi, mergele? – Iš šikinės smukusiu, iš terpu rietų šutusiu (kiaušiniais ir sūriu) Prng. ║ žirklių dalis: Žirklių ríetai išsiskleidė Ktč. ║ kokio daikto kojos išlenkimas: Reikia žiūrėti, ka [stalo] ríetai būtų švarūs Grz. 2. ppr. pl. koja: Ríetą išsisuko Kal. Antakiai lygu žiogo didelieji ríetai Kal. Ríetai kaip mietai, pats kaip šepečio kotas Kal. Sušalę tie rietẽliai Slnt. Kito vaiko i daba tebė[ra] da ríetas subraižytas nu medinio klumpio Varn. 3. ppr. pl. Rtn vidinė šlaunies pusė, vieta tarp šlaunies ir apatinės pilvo dalies, kirkšnis, slėpsna: Iš vidaus ríetas, iš lauko šlaunis J. Ríetuose daug raumenų J. Ačiū, gaspadinele, o ríetus kaip maut išmovė [supilta į skraitą karšta brandis] Erž. Į ríetus įspyrė Dkš. Iššutusius rietus gerai krakmolu pabarstyt rš. Liuob reikti ir rietus iškasyti ponams, kad baudžiava buvo Šts. Jo ríetai iššutę Mrj. Eina išsikėtęs, tarytum ríetai iššutę Dglš. Pertraukta per ríetus toks šniūras, tai a tę šilta? (apie kelnaites) Plv. Nu, penčekas tau nunėrė lig didžiųjų ríetų (paties šakumo), galėsi po žiemos vartais voliotis Škn. Kaip jis stojo kriaučio vieton, sop jam akis, kaista rietuos LTR(Pn). ^ Ne vietoj – tarp ríetų Pš. Kur gaus ubagas sviesto rietams tepti? BzF131. 4. Q325, R, MŽ juosmuo, strėnos, pusiaujas. 5. kelnių blauzda, kiška: Parplėšiau kelnių ríetą KlvrŽ. Kelnių ríetą atpjauk Pgg. Parėjo su išdraskytais ríetais Jnš. 6. N šlaunies skerdiena: Išėmus grobus, nupjauk gražiai visus keturis ríetus Trg. Paskutinį ríetą suėdėm Všv. Karvės ríetą atgabeno duktė Sg. Į kiaulės ríetą kožnas vienas kimba Slnt. Bengsi tarnauti – gausi duonos kepalą, avies ríetą i lašinių kilą Brs. Paleido ganytis gyvulį, o pats, sukūręs ugnį, kepė kąsnelį kiaulės rieto M.Valanč. Ožį pjausiu, ožį pjausiu, gyvą nelaikysiu, kojas galvą suvalgysiu, rietus pakabinsiu (d.) Šd. Čim čim, mano vieno rieto šimtas vyrų nepakels (kikilio balso pamėgdžiojimas) LTR(Krp). Padarysme mes čia pietus, sudraskysme kiškio rietus A.Strazd. Jeigu išejo šlūžyti, duoda paviržį, duos duonos kepalą ir avienos rietẽlį Plt. Už rietùką turguje brangiau moka Skr. Avies kokį rietáitį pridės Vž. 7. ppr. pl. ratelio iena (tarp jų pakabintas ratas), ratelio šlaunis: Ríetai gatavai išklerę, tekinis neblaikos Krš. Ištepk ríetus ir įdėk tekinį Krš. [Ratelio] vienas ríetas nupuvęs LKT109(Kv). Ríetai suiro, vienas pagaliukas iškrito Krš. Į ríeto pryšakinį galą yr įleistas ratas Krg. Ríetai išsiklibino, nestova tekinis Rdn. Ratinio ríetai – kur tekinį apžioję turia, kur tekinis įdėtas Škn. Išimk tekinį iš ríetų, tumet galėsi geriau patepti Vkš. Išsiplakė rietùkai, tai tekinis pradėjo klibėti Vdk. Tarp rietẽlių įkištas sukasi ratas Žr. Reik kalvaratuo rieteliùs įdėti Mžk. 8. ppr. pl. Lž, Pp, Krp audžiamų staklių rėmų pusė: Staklių ríetai sujungti skersiniais Grz. Skersis neįtelpa, patrauk dar dešinįjį ríetą į lango pusę Vkš.

◊ į ríetų tárpą mèsti (kam) primesti auginti: Sakai sakai, ka auginsi – būsi i bemetą̃s mun į ríetų tárpą Trk.

iš ríetų išvir̃sti Ggr mirti.

kaĩp su ríetais niekus, nereikalingus daiktus (pasakoti, pliaukšti): Eik jau eik, šneki kaĩp su ríetais Trk. Ką čia pasakoji kaĩp su ríetais Žd. Pasenęs, o piemuo – pliurpa i pliurpa kaĩp su ríetais Trk.

ríetus džiovìnti ilsėtis: Pamartynį buvau parejęs: rietus ant pečio džiovinau Lnk.

ríetai išklìbo Ggr mirė.

ríetus pastatýti menk. mirti: Ríetus pastãtė, i viskas Rdn.

tarp ríetų bastýtis meilikauti: Tu jai tarp rietų nesbastyk Vdš.